Du instruktoriai, dalyvavę Vilniuje surengtuose eko vairavimo mokymuose, kurie Lietuvoje buvo organizuojami pagal tarptautinį projektą “ECOWILL”, remiamą ES programos “Pažangi energetika Europai,” pasidalino savo įspūdžiais ir išmoktomis pamokomis.
Ekovairavimas – tai šiuolaikinis, sumanus ir atsakingas vairavimo būdas, padedantis taupyti degalus, tausoti automobilį bei saugiai pasiekti kelionės tikslą. Ekovairavimo stilius didžiosiose Europos šalyse yra ne tik pripažįstamas kaip naujas modernus vairavimo stilius, bet ir sparčiai populiarėja, ypač tarp jaunų vairuotojų. Kai kuriose šalyse ekovairavimo principai jau yra integruoti į pradedančiųjų vairuotojų apmokymus.
Vairavimo instruktoriai Romas Samajauskas ir Remigijus Sveikata kartu su dar 10 dalyvių baigė ekovairavimo mokymo kursus, trukusius tris dienas, ir gavo pažymėjimus.Kursų metu instruktoriai ne tik klausė pranešimų apie ekovairavimo naudą ir būdus, bet ir praktiškai išbandė, kaip tai veikia, kaip įmanoma, taikant penkias taisykles, sutaupyti degalų, mažiau teršti aplinką.
Mokymai apėmė dvi dalis: kaip ekonominio vairavimo tiesas pritaikyti pradedančiųjų vairuotojų mokyme, siekiant jas įtvirtinti besiformuojančio vairuotojo vairavimo stiliuje, ir kaip šio vairavimo būdo naudą pateikti trumpos trukmės praktiniuose mokymuose asmenims, jau turintiems vairuotojo pažymėjimą.
Nepriklausomai nuo vairuojamo automobilio markės, amžiaus ar techninių parametrų ir be jokių papildomų investicijų vien tik vairuotojo pastangomis degalų sąnaudas galima sumažinti 5-10 procentų.
Pasak R.Samajausko, jis savo kailiu įsitikino, kad šimtui kilometrų protingai vairuodamas gali sutaupyti du litrus degalų. Taikant ekovairavimo principus kasdieniniame vairavime sumažėja ir transporto priemonių techninės priežiūros bei eksploatacinės išlaidos, mažėja remonto išlaidos dėl autoįvykių. Aišku, reikia atsižvelgti į savo automobilį, jo technines galimybes.
Įgytas technikos ir metodikos žinias, kiek leis galimybė ir metodikos reikalavimai, instruktoriai galės perteikti savo mokiniams.
Pasak R.Samajausko, retas net ir naujo automobilio vairuotojas važiuoja taip, kad jo automobilio degalų sąnaudos atitiktų gamintojo deklaruojamas sąnaudas. Jas pasiekti įmanoma, tačiau dažniausiai tenka keisti savo vairavimo įpročius ir, žinoma, lavinti vairavimo stilių. Iš pradžių net ir patyrusiam vairuotojui tai nėra taip paprasta. Netgi iš to duoną valgantiems instruktoriams buvo sudėtinga, nors po kurio laiko tai tampa įpročiu.
Anot R.Sveikatos, mokytis ekovairavimo principų ir juos pritaikyti kasdieniame gyvenime gali bet kuris vairuotojas, nepaisant kokį automobilį jis bevairuotų. Lektoriai juos supažindino su pagrindiniais ekovairavimo principais, kuriuos pritaikyti tikrai nesudėtinga.
„Kurą taupome važiuodami pastoviu greičiu, kuo aukštesne pavara ir išlaikydami kuo žemesnes variklio apsukas. Dažnas kasdien važinėjame automobiliu į darbą, todėl žinome, kur eismas būna itin intensyvus, o kur galima pravažiuoti greičiau. Kursų lektoriai siūlo vengti transporto kamščių, kad kuo mažiau reikėtų stabdyti bei akseleruoti. Norint sumažinti greitį (leidžiantis nuo kalno, artėjant prie šviesoforo), pavaros neišjungti, tik kaip galima anksčiau nukelti koją nuo akseleratoriaus pedalo“, – pasakojo R.Sveikata. Tačiau, anot instruktoriaus, pirmiausia reikia žiūrėti važiavimo saugumo, šiuos principus taikyti tik įsitikinus, kad eismo sąlygos tam palankios.
Taip pat instruktoriai vairuotojams pataria vengti važiuoti didesniu nei 90-100 km/h greičiu, nes važiuojant daugiau kaip 100 kilometrų per valandą ar esant aukštoms apsukoms didėja kuro sunaudojimas. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/h greičiu degalų sunaudojama 9 proc. daugiau, nei važiuojant 100 km/h greičiu ir 15 proc. daugiau negu važiuojant 80 km/h. Važiuojant iki 130 km/h greičiu kuro sąnaudos gali būti didesnės net iki 25 proc.
Būtina reguliariai tikrinti padangų slėgį, nenaudoti sezonui nepritaikytų padangų, susidėvėjusių ar su per mažu protektoriaus gyliu. Oro kondicionierių ir kitus elektrinius prietaisus – ventiliatorių, sėdynių šildytuvus, radiją ar grotuvą automobilyje naudoti tik tada, kai jie būtini. Nustatyta, kad važiuojant mažu greičiu, oro kondicionieriaus naudojimas stipriai padidina degalų sąnaudas, o važiuojant didesniu greičiu, sąnaudų padidėjimas ne toks žymus, tad karštą vasaros dieną mieste yra ekonomiškiau važiuoti atsidarius langą, o užmiesčio kelionėse – įsijungus kondicionierių.
Nesivežioti automobilyje nebūtinų tuo metu daiktų, nuimti stogo bagažines bei jų laikiklius. Pasak R.Samajausko, nereikėtų per žiemą bagažinėje vežiotis valties ir dejuoti, kodėl automobilis taip ryja degalus. Yra apskaičiuota, kad važiuojant 120 km/h greičiu, vien tik bagažinės laikiklio skersinis kuro sąnaudas padidina 5-8 proc., stogo bagažinė – 15 proc., neaptakus krovinys gali sąnaudas padidinti net 30-35 proc. Jeigu vis dėlto tenka vežti krovinį automobilio išorėje, patariama jį taip supakuoti, kad būtų kuo aptakesnis.
Taip pat patariama visuomet, jei stovėsite ilgiau kaip 2-3 minutes, išjungti variklį.
Instruktoriai sako išmokę penkias auksines ekovairavimo taisykles: planuoti kelionės maršrutą iš anksto, numatant judėjimą eismo sraute ir išnaudojant automobilio inerciją. Kitos taisyklės – tikrinti automobilio padangų slėgį ir būklę bent kartą per mėnesį, rūpintis automobilio technine būkle (kaip veikia važiuoklė ir amortizatoriai, stabdžiai, dujų išmetimo, apšvietimo sistemos, elektronika, tikrinti variklio alyvos lygį ir jo darbo efektyvumą), neperkrauti automobilio, prisiminti aerodinamikos principus, už vairo pamiršti staigius judesius ir agresyvumą, atsižvelgti į oro sąlygas, nenaudoti visų kartu automobilio elektros prietaisų.
Remigijus Sveikata ir Romas Samajauskas mano, kad mokymuose įgytą patirtį galėtų perduoti surengę kursus B kategorijos teises turintiems vairuotojams, tačiau dar kartą pabrėžia, kad pirmiausia reikia laikytis saugumo, o tik paskui taupumo.